Šiltinimas poliuretano putomis dažnai įvardijamas kaip vienas efektyviausių būdų sumažinti šilumos nuostolius pastatuose. Tačiau kuo šis sprendimas iš tiesų pranašesnis už tradicines šiltinimo medžiagas ir kokius realius rezultatus jis duoda praktikoje?
Žemiau pateikiame skaičius, palyginimus ir aiškius argumentus, kurie padės pagrįstai įvertinti šiltinimo poliuretanu efektyvumą.
Aukštas šilumos izoliacijos efektyvumas
Vienas svarbiausių rodiklių renkantis šiltinimo medžiagą – šilumos laidumo koeficientas (λ). Kuo jis mažesnis, tuo medžiaga efektyvesnė.
Palyginimas:
- Poliuretano putos: ~0,020–0,023 W/mK
- Mineralinė vata: ~0,035–0,040 W/mK
- Polistireninis putplastis (EPS): ~0,036–0,038 W/mK
Tai reiškia, kad tam pačiam šilumos izoliacijos lygiui pasiekti poliuretano sluoksnis gali būti iki 40 % plonesnis nei mineralinės vatos ar EPS.
Praktiškai:
- mažesni šilumos nuostoliai;
- stabilesnė vidaus temperatūra;
- didesnis energinis efektyvumas net ir sudėtingose konstrukcijose.
Šilumos nuostoliai ir realus sutaupymas
Pagal statybos praktiką:
- per nesandarias stogo ar perdangos konstrukcijas gali būti prarandama iki 25–30 % visos pastato šilumos;
- per sienas – apie 20–25 %.
Kadangi poliuretano putos:
- neturi siūlių,
- užpildo plyšius ir sandūras,
- eliminuoja šilumos tiltelius,
šildymo sąnaudos gali sumažėti vidutiniškai 20–30 %, priklausomai nuo pastato būklės ir prieš tai buvusios izoliacijos.
Ilgaamžiškumas ir atsparumas drėgmei tai ilgalaikė perspektyva
Drėgmė yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl šiltinimo medžiagos ilgainiui praranda efektyvumą.
Tačiau poliuretano putos:
- nesugeria drėgmės;
- nepraranda šiluminių savybių net esant dideliems temperatūrų svyravimams;
- yra atsparios pelėsiui.
Eksploatacijos trukmė:
- poliuretano putų tarnavimo laikas – 30–50 metų;
- efektyvumas išlieka beveik nepakitęs per visą laikotarpį.
Tai leidžia šį sprendimą vertinti ne kaip trumpalaikę priemonę, o kaip ilgalaikę investiciją.
Universalumas: kur poliuretanas pasiteisina labiausiai
Dėl purškimo technologijos poliuretano putos itin dažnai pasirenkamos ten, kur kitos medžiagos neužtikrina sandarumo:
Svarbu ir tai, kad sukietėjusios putos:
- pasižymi dideliu mechaniniu tvirtumu;
- nėra linkusios trūkinėti ar deformuotis;
- atlaiko apkrovas, todėl tinka ir horizontalioms konstrukcijoms.
Ar šiltinimas poliuretanu apsimoka?
Nors pradinė šiltinimo poliuretanu kaina dažnai yra didesnė nei tradicinių medžiagų, ilgalaikėje perspektyvoje šis sprendimas dažnai atsiperka dėl:
- mažesnių šildymo sąnaudų;
- ilgaamžiškumo (be poreikio atnaujinti izoliaciją);
- geresnio energinio efektyvumo rodiklių.
Tai ypač aktualu pastatams, kuriuose svarbus sandarumas ir energinė klasė. Apie tai plačiau galite pasiskaityti mūsų įraše „Poliuretano putų poveikis energiniam namo sertifikatui – kaip pasiekti A++ klasę?”
Apibendrinimas
Šiltinimas poliuretano putomis išsiskiria:
- iki 40 % didesniu šilumos izoliacijos efektyvumu lyginant su tradicinėmis medžiagomis;
- 20–30 % potencialiu šildymo sąnaudų sumažėjimu;
- 30–50 metų tarnavimo laikotarpiu;
- aukštu sandarumu ir atsparumu drėgmei.
Tinkamai pritaikytas šis sprendimas padeda ne tik pagerinti pastato energinį efektyvumą, bet ir užtikrina ilgalaikį komfortą bei finansinę naudą.
Norite susipažinti su mūsų atliktais darbais? Prašome užsukti į atliktų darbų galeriją.
Dažniausiai užduodami klausimai apie šiltinimą poliuretanu
Taip. Dėl itin gero sandarumo ir mažo šilumos laidumo koeficiento poliuretano putos leidžia sumažinti šilumos nuostolius per stogą, lubas ar perdangas. Praktikoje tai gali reikšti apie 20–30 % mažesnes šildymo sąnaudas, priklausomai nuo pastato būklės ir ankstesnės izoliacijos.
Pagrindiniai skirtumai:
poliuretano putos turi žemesnį šilumos laidumo koeficientą (apie 0,020–0,023 W/mK);
sudaro vientisą, be siūlių izoliacinį sluoksnį;
nesugeria drėgmės ir nepraranda savybių laikui bėgant.
Dėl to tam pačiam rezultatui pasiekti dažnai reikia plonesnio sluoksnio nei naudojant vatą ar EPS.
Taip, labai dažnai. Poliuretano putos ypač pasiteisina renovuojant senesnius pastatus, nes:
1) prisitaiko prie nelygių paviršių;
2) užpildo ertmes ir plyšius;
3) nereikalauja sudėtingų konstrukcinių pakeitimų.
Dėl to jos dažnai naudojamos senų stogų, perdangų ar palėpių šiltinimui.
Tinkamai įrengtos poliuretano putos tarnauja apie 30–50 metų, neprarasdamos pagrindinių šiluminių savybių. Skirtingai nei kai kurios kitos medžiagos, jos nesėda, netrupa ir nepraranda efektyvumo dėl drėgmės.
Taip. Poliuretano putos:
1) nesugeria drėgmės;
2) nesudaro palankių sąlygų pelėsiui;
3) padeda apsaugoti konstrukcijas nuo ilgalaikio drėgmės poveikio.
Tai ypač svarbu stogų, perdangų ir nešildomų erdvių šiltinime.
Dažniausios sritys:
1) stogų ir palėpių šiltinimas;
2) lubų ir perdangų izoliacija;
3) sienų ir oro tarpų šiltinimas;
4) sudėtingų mazgų ir sunkiai pasiekiamų vietų izoliacija.
Purškimo technologija leidžia pasiekti aukštą sandarumą net sudėtingose konstrukcijose.
Pradinė investicija gali būti didesnė nei kai kurių tradicinių medžiagų, tačiau dėl:
1) mažesnių šildymo sąnaudų,
2) ilgaamžiškumo,
3) nereikalingo papildomo sluoksniavimo,
šiltinimas poliuretanu dažnai atsiperka ilgalaikėje perspektyvoje.
Taip. Dėl aukšto sandarumo ir puikių šiluminių savybių poliuretano putos dažnai pasirenkamos pastatams, kuriuose siekiama aukštos energinės klasės ir mažų energijos sąnaudų. Daugiau apie tai galite rasti mūsų įraše: „Poliuretano putų poveikis energiniam namo sertifikatui – kaip pasiekti A++ klasę?”
Didžiausią įtaką rezultatui turi:
1) teisingai parinktas putų tipas;
2) tinkamas sluoksnio storis;
3) profesionalus įrengimas;
4) bendras pastato sandarumo sprendimas.
Todėl prieš priimant sprendimą svarbu įvertinti konkretų pastatą ir jo konstrukciją.
